Akustiniai pučiamųjų priebalsių balsingumo požymiai

Rytis Ambrazevičius

Santrauka


Straipsnyje apžvelgiami anksčiau naudoti skiriamieji pučiamųjų priebalsių balsingumo (skardumo / duslumo) rodikliai ir vertinimo algoritmai: HNR (harmonics-to-noise ratio; Boersma), pirmosios harmonikos intensyvumas ir laiko parametrai (Stevens, Pirello ir kt.). Be to, aptariami papildomi požymiai, neatliekantys skiriamosios funkcijos (priebalsio ir prieš ji einančio balsio trukmė, fonacijos dažnis C4V pereigoje ir kt.). Akustiniai požymiai siejami su artikuliaciniais ir slėgio kitimo vyksmais. Pažymima, kad skardumas identifikuojamas ir tada, kai fonacija nėra ištisinė. Skardžiųjų priebalsių spektrams būdinga žemųjų harmonikų struktūra, skirianti šiuos priebalsius nuo
dusliųjų. Atsižvelgiant i ši skirtumą siūlomas taikyti paprastas LHR (low-high-ratio; t. y. žemųjų ir aukštųjų dažnių juostų intensyvumo santykis) rodiklio apskaičiavimo metodas. Juo remiantis vertinamas lietuvių bendrinės kalbos pučiamųj ų priebalsių pavyzdžių balsingumas (nagrinėjami prevokaliniai žodžio pradžios ir intervokaliniai sibiliantai). Nustatyta, kad kategorijų riba tarp skardžiųjų ir dusliųjų sibiliantų atitinka apytiksliai — 10 dB LHR rodiklio reikšmę. LHR metodas lyginamas su ankstesniais, aptariami jo pranašumai. Esminiai žodžiai: pučiamieji priebalsiai, balsingumas, fonacija, HNR, LHR.

Esminiai žodžiai: pučiamieji priebalsiai, balsingumas, fonacija, HNR, LHR.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Balbonas D., Daunys G., 2005, Fonemų klasifikavimas panaudojant garso ir vaizdo informaciją. – Elektronika ir elektrotechnika5(61), 74–77.

Baum S., Blumstein S., 1987, Preliminary observations on the use of duration as a cue to syllable-initial fricative consonant voicing in English. – Journal of the Acoustical Society of America82, 1073–1077.

Boersma P., 1993, Accurate short-term analysis of the fundamental frequency and the harmonics-to-noise ratio of a sampled sound. – IFA Proceedings 17, 97–110.

Childers D. G., 2000, Speech processing and synthesis toolboxes. New York: John Wiley & Sons.

Crystal T., House A., 1988, A note on the durations of fricatives in American English. – Journal of the Acoustical Society of America84, 1932–1935.

Hamann S., Boersma P., Ćavar M., 2010, Language-specific differences in the weighting of perceptual cues for labiodentals. – http://user.phil-fak.uni-duesseldorf.de/~hamann/HamannBoersmaCavar2010.pdf (žiūrėta 2013-03-10).

Kent R. D., Read Ch., 2002, The acoustic analysis of speech. Albany: Thomson Learning.

Pakerys A., Pupkis A., 2004, Lietuvių kalbos bendrinė tartis. Kompaktinės plokštelės tekstai. Vilnius: Gimtasis žodis.

Pickett J. M., 1999, The acoustics of speech communication. Fundamentals, speech perception theory, and technology. Needham Heights: Allyn &Bacon.

Pirello K., Blumstein S. E., Kurowski K., 1997, The characteristics of voicing in syllable-initial fricatives in American English. – Journal of the Acoustical Society of America101(6), 3754–3765.

Stevens K. N., 1998, Acoustic phonetics. Cambridge, London: The MIT Press.

Stevens K. N., Blumstein S. E., Glicksman L., Burton M., Kurowski K., 1992, Acoustic and perceptual characteristics of voicing in fricatives and fricative clusters. – Journal of the Acoustical Society of America 91(5), 2979–3000.




eISSN 1822- 7805