Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

Laimutė Bučienė

Santrauka


Kalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Dabartinėje vartosenoje ne visur stabilios objekto kilmininko ir su juo konkuruojančių konstrukcijų normos. Straipsnyje analizuojami tiesioginio objekto raiškos ypatumai (kilmininko ir galininko santykis) ir polinkiai dvigubo valdymo atveju, t. y. kai jį veikia neigiamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis.

Iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje tvirtai įsigalėjęs kilmininkas, jo vartojimas dažnesnis negu galininko (kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. : 29 proc.). Toks dabartinės vartosenos polinkis atitinka norminamųjų darbų nuostatas.

Galininko vartosena yra išryškėjusi, kai: a) tranzityvinio veiksmažodžio bendraties objektu einantis žodis labiau nutolęs nuo neiginio; b) tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis nėra savo įprastoje vietoje (prepozicinė padėtis neigiamojo veiksmažodžio atžvilgiu).

Neiginio kilmininko ir galininko vartojimo dėsningumus, šių linksnių varijavimą vadinamojoje tarpinėje pozicijoje sąlygoja konkretūs veiksniai: atstumas tarp neigiamojo veiksmažodžio ir objekto linksnio, objektu einančio žodžio pozicija, gramatiniai ir semantiniai žodžių ryšiai, stilingumo reikalavimai.

Esminiai žodžiai: dabartinė kalbos vartosena, kalbos norma, sintaksė, linksnių valdymas, tiesioginis objektas, kilmininkas, galininkas, neigiamasis veiksmažodis, teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2015.1

 


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805