Prancūzų kalbos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje: istorija ir dabartis

Vilhelmina Vitkauskienė, Vita Valiukienė

Santrauka


Šiandien prancūzų kalba yra viena iš dažniausiai vartojamų romanų kalbų pasaulyje. Amžių bėgyje jos prestižas ir užimamos pozicijos kito. Prancūzų kalba ne tik davė impulsą reikšmingiausių pasaulinių kultūros institucijų, meno srovių, krypčių, filosofinių doktrinų atsiradimui, susikūrimui bei plėtotei, bet ir XX a. naujo frankofonijos reiškinio, kurio turinys jau yra ne tik kultūrinis, bet ir politinis, apimantis tarptautinį judėjimą, susiformavimui.

Lietuvoje prancūzų kalba įsivyrauja nuo XVI a. kaip elito ir kultūros kalba, o vėliau, XVIII a., ji jau čia turi mokslo ir užsienio kalbos statusą ir jos yra mokomasi šalies aukštosiose bei vidurinėse mokyklose. Pirmojoje XX a. pusėje Lietuvos švietimo ministerija perėmė ir pritaikė nemažai didaktikos principų iš Prancūzijos švietimo sistemos. Taigi Lietuvos jaunoji karta buvo auklėjama idealais, prie kurių formavimo prisidėjo ir didaktinė bei grožinė prancūzų literatūra. Pastebėtina, kad pirmoje XX a. pusėje besimokančiųjų prancūzų kalbą Lietuvoje skaičius buvo gausesnis nei šiandien. Kodėl? Šiuo straipsniu ir stengėmės atsakyti į šį klausimą.

Tyrimų tikslas – sinchroninė ir diachroninė prancūzų kalbos ir kultūros (frankofonijos) papilitimo Lietuvoje analizė, remiantis prancūzų kalbos mokymu šioje šalyje. Problematika – frankofonijos, kaip naujo, XXI a. sociolingvistinio reiškinio, plėtra Lietuvoje. Uždaviniai – nušvietus prancūzų kalbos padėtį pasaulyje, atskleisti pagrindinę šios kalbos paplitimo Lietuvoje priežastį – jos mokymą / mokymąsį šalies švietimo sistemoje. Apibrėžiamas objektas – prancūzų kalba dėstoma Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose praeityje ir šiandien. Tyrimai novatoriški – pirmą kartą surinkti ir panaudoti Lietuvos Švietimo ministerijos statistiniai duomenys apie šių dienų prancūzų kalbos mokymo Lietuvoje padėtį. Tyrimo metodai – aprašomasis, aiškinamasis, statistinis ir lyginamasis

Esminiai žodžiai: frankofonija, svetimosios kalbos mokymas, kalbos statusai, didaktika.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2015.14


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805