Dėl kai kurių daiktavardinių priesagos -ėti veiksmažodžių kirčiavimo normų

Vidas Kavaliauskas

Santrauka


Veiksmažodžių priesaga -ėti lietuvių bendrinėje kalboje akcentiškai nėra nusistovėjusi. Konkretų kirčiavimo tipą (šakninį ar priesaginį) lemia įvairūs fonetiniai, morfologiniai, semantiniai, darybiniai veiksniai. Didžioji dauguma šios priesagos veiksmažodžių kirčiuojami priesagoje. Taip kirčiuojami beveik visi priesagos –ėti veiksmažodžiai, padaryti iš daiktavardžių. Šaknies kirtis būdingas tik keletui daiktavardinės kilmės priesagos –ėti vedinių. Beveik visų jų šakninis kirčiavimas nėra stabilus – vis labiau kalboje įsigali dėsningas priesaginis kirčiavimas, jis galėtų būti įteisintas kaip antrasis variantas. Bendrinėje kalboje yra ir nenusistovėjusio kirčiavimo veiksmažodžių – žodynuose fiksuojami abu kirčiavimo variantai: priesaginis ir šakninis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgusi į sistemiškumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, 2005 metais pasiūlė įteisinti 3 daiktavardinių –ėti veiksmažodžių antruosius, priesaginio kirčiavimo, variantus. Atlikti realiosios vartosenos tyrimai parodė, kad veiksmažodžių maurėti ir varputėti kirčiavimo variantai keistini vietomis – priesaginis kirčiavimo variantas, kaip dėsningas ir dažniau vartojamas, turėtų tapti pagrindiniu.

Esminiai žodžiai: priesaginiai veiksmažodžiai, kirčiavimo norma, kirčiavimo variantai, realiosios vartosenos polinkiai.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


DŽ2 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas. Vilnius: Mintis, 1972.

DŽ3 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

DŽ4 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.

DŽ6e – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

DŽ7 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.

Kavaliauskas V., 2000, Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas. Vilnius: Algarvė.

Kavaliauskas V., 2005, Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų. – Kalbos kultūra78, 111–127.

Kavaliauskas V., 2011a, Accentuation System of Suffixed Verbs in Standard Lithuanian.– Bulletin of the Georgian National Academy of Sciences(Georgia) 5 (3), 123–131.

Kavaliauskas V., 2011b, Accentuation System of the Verbs with the Suffix -ėtiin Standard Lithuanian. – Philologica Jassyensia(Romania) 7 (1) (13), 83–88.

Laigonaitė A., 2002, Lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Gimtasis žodis.

LKŽ 5 – Lietuvių kalbos žodynas5, ats. red. K. Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.

LKŽ 10 – Lietuvių kalbos žodynas10, vyr. red. J. Kruopas. Vilnius: Mokslas, 1976.

LKŽ 18 – Lietuvių kalbos žodynas18, vyr. red. V. Vitkauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B., 2008, Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Pakerys A., 2002, Akcentologija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Stundžia B., 2009, Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.




eISSN 1822- 7805