Kraštovaizdžio poetika Jono Juškaičio lyrikoje

Virginija Balsevičiūtė - Šlekienė

Santrauka


Straipsnis skirtas kraštovaizdžio poetikai Jono Juškaičio lyrikoje aptarti. Kraštovaizdis traktuojamas kaip gamtos ir kultūros elementų dermė, ypatingu būdu suartinanti gamtą ir žmogų, tampanti jausmų koreliatu. Poetinis kraštovaizdis analizuojamas keliais aspektais. Pirmame poskyryje nusakomos svarbiausios pasaulėvaizdžio dominantės (vizijiškumas, archajiškumas, sakralumas). Tolimesniuose poskyriuose tiriama atskirų erdvių semantika ir kraštovaizdžio pajautimo būdai, aprašomos esminės kraštovaizdžio transformacijos ir jų suteiktos egzistencinės patirtys. Remiamasi Lietuvoje negausių poetinio kraštovaizdžio tyrinėjimų (Vigmanto Butkaus, Viktorijos Daujotytės, Brigitos Speičytės ir kt.) patirtimi.

Esminiai žodžiai: Jonas Juškaitis, kraštovaizdžio poetika, vizijiškumas, sakralumas, archajiškumas.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2015.23


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805