Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai: sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai

Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne

Santrauka


Straipsnyje remiantis ta pačia tyrimo metodika lyginami dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių du akustiniai požymiai: sprogimo fazės trukmė (sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų) ir FFT spektro modeliai (sprogstamųjų priebalsių). Tyrimu siekiama nustatyti akustinių požymių diferencinį svorį, jų įtaką priebalsių artikuliacinės klasifikacijos kriterijams (artikuliacijos būdui, artikuliacijos vietai, balsingumui, palatalizacijai). Tyrimo rezultatai rodo, kad sprogimo fazės trukmė skiria uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos būdą: sprogstamieji priebalsiai (sprogimo fazė trumpesnė) vs. afrikatos (sprogimo fazė ilgesnė). Taip pat pastebėta koreliacija tarp uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir balsingumo: skardžiajam priebalsiui paprastai būdinga trumpesnė sprogimo fazė nei jo dusliajam ekvivalentui. Nė vienas iš straipsnyje ištirtų akustinių požymių nediferencijuoja visų artikuliacijos vietos požiūriu skirtingų priebalsių, taip pat neskiria palatalizuotų uždarumos priebalsių nuo nepalatalizuotų ekvivalentų. Daroma išvada, kad ištirtų akustinių požymių neužtenka norint klasifikuoti uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos vietą: ateityje reikėtų įtraukti kitus akustinius požymius, pvz.: spektro viršūnės dažnio ir santykinio intensyvumo duomenis.

Esminiai žodžiai: lietuvių kalba, latvių kalba, uždarumos priebalsiai, sprogimo fazės trukmė, FFT spektrai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2016.3


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805