Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a.

Aušra Žemienė

Santrauka


Šiais intensyvios globalizacijos laikais „pasaulio piliečiai“ ieško savo etninės kilmės šaknų. Net jeigu pats asmuo jau nebemoka kalbėti savo protėvių kalba arba jis net nežino, kokios tautybės jo protėviai buvo ir kokia kalba kalbėjo, juo labiau, jeigu ta kalba jau apskritai nebevartojama, patikimų duomenų apie to asmens etninę kilmę, konkretaus arealo gyventojus (jų etninę struktūrą, kalbą, išsaugotą ar prarastą tautinį tapatumą) teikia tame areale tam tikru laikotarpiu funkcionavusių asmenvardžių, užrašytų vardyno šaltiniuose, tyrimas. Įvairūs to paties asmenvardžio grafiniai, fonetiniai ir struktūriniai variantai yra tų asmenvardžių funkcionavimo tam tikru laikotarpiu sąlygų (kalbinių ir nekalbinių) liudininkai.

Tyrimu patvirtinta, kad Mažosios Lietuvos (Įsruties ir Ragainės apskričių) gyventojų asimiliacijai lemiamą vaidmenį turėjo dvikalbystės situacija. Nustatyta, kad tokia situacija tiriamame regione (Įsruties ir Ragainės apskrityse) vyravo net iki XIX a. pabaigos. Asmenvardžių variantų analizė liudija superstratinį vokiečių kalbos tarmių poveikį vietinių gyventojų ir substratinį lietuvių kalbos poveikį vokiečių asmenvardžiams. Asmenvardžių vokietinimo požymių buvo jau XVIII a., tačiau akivaizdžios šio proceso pasekmės išryškėjo tik XIX a. pabaigoje.

Esminiai žodžiai: asmenvardis, dvikalbystė, germanizavimas, lietuvininkų asimiliacijos procesas, asmenvardžių variantai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2016.6


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805