Minkštųjų priebalsių poveikis lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų kirčiuotų balsių spektrui

Regina Kliukienė, Ieva Raudžiūtė

Santrauka


Iki šiol eksperimentiškai išanalizuoti trumpieji bendrinės kalbos balsiai ir įrodytas regresyvinis minkštųjų priebalsių poveikis jų kokybei (Kliukienė, 2003; 2004; 2005). Šio tyrimo objektas – ilgieji kirčiuotieji balsiai, jų akustiniai požymiai. Čia analizuojami ilgųjų kirčiuotų priešakinės eilės aukštutinio pakilimo, vidutinio pakilimo, žemutinio pakilimo, kintamo pakilimo, užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo, vidutinio pakilimo, žemutinio pakilimo, kintamo pakilimo balsių spektrai prieš minkštuosius ir kietuosius priebalsius. Darbe keliama hipotezė – minkštieji priebalsiai daro regresyvinį poveikį ilgųjų balsių kokybei.
Tiriamieji elementai analizuoti kompiuterine Amsterdamo universiteto specialistų Paulio Boersmos ir Davido Weeninko sukurta kompiuterine garsų apdorojimo ir analizės programa PRAAT v. 5.0.06. Rezultatų reikšmingumas tikrintas Studento (Student) kriterijumi. Eksperimentiškai ištyrus bendrinės kalbos ilgųjų kirčiuotųjų balsių akustinius požymius nekyla abejonių dėl minkštųjų priebalsių poveikio šiems balsiams. Minkštieji priebalsiai regresyviai veikia šių ilgųjų kirčiuotųjų balsių kokybę: prieš minkštuosius ir kietuosius priebalsius vartojami skirtingos kokybės ir artikuliacijos fonemų variantai; reikšmingiausiai skiriasi priešakinės eilės žemutinio ir kintamo pakilimo balsių alofonai; prasčiau skiriami prieš minkštuosius ir kietuosius priebalsius vartojami užpakalinės eilės ilgieji balsiai.

Esminiai žodžiai: ilgieji balsiai, kietieji priebalsiai, minkštieji priebalsiai, regresyvinis poveikis balsiams, balsių spektras.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Bacevičiūtė R., 2002, Lietuvių kalbos kintamųjų garsų [ie], [uo] eksperimentinė analizė. – Kalbotyra 51 (1), 5–17.

Bacevičiūtė R., 2004, Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4 leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006,.

Girdenis A., 1981, Fonologija: vadovėlis aukštųjų mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros studentams. Vilnius: Mokslas.

Girdenis A., 2001, Kalbotyros darbai3: 1988–2000. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Girdenis A., 2003, Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Girdenis A., 2009, Vadinamųjų sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis. – Baltistica 44 (2), 213–242.

Kaukėnienė L., 2003, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiuotų ir nekirčiuotų kintamos artikuliacijos balsių [ie], [uo] kokybinės ir kiekybinės charakteristikos – Žmogus kalbos erdvėje3(1). Kaunas: Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas, 32–42.

Kaukėnienė L., 2004, Dabartinių baltų kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas. Daktaro disertacija. Kaunas: Vilniaus universitetas.

Kliukienė R., 2002, Regresyvinis minkštųjų priebalsių poveikis trumpųjų balsių spektrui lietuvių bendrinėje kalboje. – Kalbotyra51 (1), 73–79.

Kliukienė R., 2003, Bendrinės kalbos nekirčiuotų trumpųjų balsių spektrų dinamika. – Kalbotyra52 (1), 81–91.

Kliukienė R., 2005, Bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų balsių spektrų dinamika (žvalgomasis tyrimas). – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Kliukienė R., 2011, Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas: akustinės ir audicinės ypatybės. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Pakerys A., 2003, Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija.




eISSN 1822- 7805