Lietuviškojo turizmo diskurso naujieji skoliniai

Jurgita Girčienė

Santrauka


Turizmo diskursas, kaip svarbi šiuolaikinio globalaus pasaulio sritis, yra tapęs daugelio mokslinių tyrimų, tarp jų ir lingvistinių, objektu. Kaip rodo įvairių kalbų tyrimai, viena iš svarbių turizmo kaip specifinio diskurso kūrimo priemonių yra šiam domenui itin būdingi leksikos skoliniai. Pirmojo lietuviškojo turizmo diskurso skolinių tyrimo rezultatai taip pat rodo skolintą leksiką esant dažną ir svarbią šio diskurso kūrimo priemonę. Skoliniai turistinių tekstų autoriams padeda perteikti specifinį tam tikros šalies koloritą – kultūros savitumą, lokalumą ir kartu pagyvinti tekstą, suteikti jam autentiškumo, patraukti skaitytojo dėmesį, t. y., be referentinės, atlieka poetinę / fatinę-socialinę / emocinę-ekspresinę / konatyvinę funkcijas.

Šiam tikslui dažnai pasitelkiami specifines aprašomosios šalies realijas įvardijantys, adresatui, tikėtina, nepažįstami, kartais tik tam tekstui būdingi skoliniai. Su tuo susiję skolinių atžvilgiu išskirtiniai, palyginti su bendrąja vartosena, turizmo diskurso bruožai: a) reikšmės aiškinamųjų metakalbinių vienetų, atliekančių metakalbinę funkciją, gausa: daugiau nei 80 proc. skolinių yra pateikti su įvairiastruktūriais jais įvardijamų kultūriškai tolim(esni)ų realijų apibūdinimais; b) didesnis polinkis (per 60 proc. atvejų) skolinius išskirti grafiškai, dažniausia kursyvu, tikėtina, dar paryškinantis naujumo, citatiškumo efektą; c) didesnis polinkis (per 50 proc. atvejų) vartoti autentiškas skolinių formas: plg. vartosenos tradiciją turintys skoliniai ir turizmo diskurse, ne tik apskritai kalboje, ppr. vartojami ortografiškai ir, jei įmanoma, morfologiškai adaptuoti, nekomentuojami ir grafiškai neskiriami.

Išskirtiniu turizmo diskurso bruožu taip pat laikytina skolinių kalbų donorių įvairovė ir ypač – geografiškai ir (ar) kultūriškai tolimesnių šalių kalbų skolinių gausa (jie beveik visada palydimi aiškinamaisiais komentarais). Tokie iš Azijos – Artimųjų Rytų, Japonijos, Kinijos, Indijos bei kt., Pietryčių Europos – Kaukazo, Balkanų; rečiau – iš Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių regiono kalbų kilę skoliniai sudaro net pusę (50 proc.) lietuviškojo turizmo diskurso skolintų leksemų. Apskritai kalbose, kaip ir tarp daugumoje paskirų semantinių sričių, išskyrus gastronomijos, vyraujantys anglizmai sudaro mažiau nei 20 proc. turizmo diskurso skolinių. Panašią gana matomą grupę (per 15 proc.) sudaro iš italų, apie dešimtadalį iš ispanų, kiek mažiau – iš prancūzų kalbų – pasiskolinti žodžiai, dažnai įvardijantys lietuviams jau pažįstamas gastronomines šių šalių realijas, todėl, panašiai kaip ir anglizmai ir, skirtingai nei minėtieji egzotizmai, vartojami prie lietuvių kalbos sistemos pritaikytos adaptuotos raiškos. Labai retai turizmo diskurse pasitaiko vokiečių ir kt. Europos kalbų kilmės skolinių.

Dar vienas išskirtinis domeno bruožas – gastronomijos srities skolinių gausa (apie 50 proc.), sietina su turizmo diskurso, kaip nacionalinio kolorito perteikėjo, specifika, didėjančiu šiandienos žmogaus dėmesiu mitybai ir kartu gastronomijos srities skolinių gausėjimu apskritai, globalizacijos ideologijos, skatinančios šiuolaikinio žmogaus siekį globalėjančiame pasaulyje išlaikyti lokalius nacionalinius, tarp jų ir vietinės mitybos, ypatumus, plėtrą. Kitoms sritims atstovaujančių skolinių grupės daug mažesnės: kiek ryškesnės taip pat su nacionaliniu koloritu itin susijusių specifinį gyvenimo būdą, tikėjimus įvardijančių skolinių (iki 15 proc.) ir nacionalinės aprangos pavadinimų (iki 10 proc.) grupės. Kitoms – muzikos, kitų menų, transporto priemonių, sporto, medicinos, pramogų bei laisvalaikio, kompiuterijos ir kt. – semantinėms sritims atstovaujančių skolinių lietuviškame turizmo diskurse aptikta mažiau nei po 5 proc. Visose semantinėse grupėse, kaip ir apskritai kalbose, vyrauja skolinti daiktavardžiai (per 95 proc.).

Savaime suprantama, kad gastronomijos srities skolinių ir kartu jų kalbų donorių įvairovė bei geografiškai ir kultūriškai tolimų šalių kalbų, kaip ir bendrai skolinių įvairovė ir gausa yra inspiruota šio domeno specifikos – keliones aprašančiuose tekstuose atsispindi keliaujančiųjų poreikiai. Turizmo diskursas, kaip svarbi šiuolaikinio mobilaus ir globalaus pasaulio sritis, itin glaudžiai susijusi su kultūrų kontaktais, laikytinas vienu iš kalbų kontaktų tyrimuose minimų socialiai jautrių domenų, kuriam būdinga aktyvesnė skolintos leksikos kaita. Pirmasis lietuviškojo turizmo diskurso skolintos leksikos, tiesa, apimančios tik vadinamuosius naujuosius skolinius, į lietuvių kalbą patekusius atsivėrus sienoms po perestroikos, tyrimas rodo čia vykstant skolinių atžvilgiu panašius procesus kaip ir kitomis kalbomis plėtojamuose turizmo diskursuose.

Esminiai žodžiai: turizmo diskursas, naujasis skolinys, skolinių funkcijos, reikšmės aiškinamieji metakalbiniai vienetai, grafinis išskyrimas, skolinių semantinės sritys, kalbos donorės.

DOI http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.2


Visas tekstas:

PDF (English)


eISSN 1822- 7805