Tikrovėje ir vaizduotėje išsuptas miestas. Skaitant Kazio Bradūno „Vilniaus varpus“

Algis Kalėda

Santrauka


Straipsnyje siekiama įvairiais aspektais apibūdinti ir interpretuoti „Žemės“ poetinio sambūrio kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato (1992) Kazio Bradūno (1917–2009) pirmąjį rinkinį Vilniaus varpai (1943), parodyti šios knygos reikšmę jo kūrybinėje biografijoje, kurioje išskirtinę vietą užėmė Vilniaus tematika. Knygą sudaro septyniolika sonetų, kuriuose emocingai reiškiamas asmeninis ir tautiškas visos kartos santykis su neseniai atgauta Lietuvos sostine. Straipsnyje rinkinys traktuojamas kaip žymaus kūrėjo poetinio kelio pradžia, individuali miesto topikos interpretacija ir ilgamečių saitų su šia erdve paliudijimas. Siekiama glaustai aptarti, kaip šis rinkinys koegzistuoja su platesniu miesto vaizdinių arealu ir jo kultūriniais artefaktais, interpretuotais gausybės įvairių tautų menininkų.

Esminiai žodžiai: Kazys Bradūnas, Vilniaus topika, sonetas, miesto sakralumas, literatūrinis kontekstas. 

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.8


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805