Petro Būtėno darbai lietuvių dialektologijos srityje XX a. 3–4 dešimtmečių laikotarpiu

Lionė Lapinskienė

Santrauka


Petras Būtėnas – profesorių lituanistų Jono Jablonskio, Kazimiero Būgos ir Juozo Balčikonio studentas Lietuvos universitete 1922–1924 m. laikotarpiu ir vėlesnis jų darbų tęsėjas bei populiarintojas. Išskirtinio dėmesio verti iki šiolei plačiau lingvistinėje literatūroje neaptarti P. Būtėno darbai lietuvių dialektologijos srityje. Jis buvo pirmasis mokslininkas, gerai mokėjęs gimtąją šiaurės aukštaičių panevėžiškių Dovydų kaimo (Pasvalio r.) patarmę. Todėl ją ištyrė ir moksliškai aprašė vadovaudamasis iš prof. K. Būgos perimtais ir paties patobulintais pirminių šaltinių studijų, tarmių lyginimo, lauko tyrimo ir anketavimo metodais. Ir šio darbo rezultatas ženklus – buvo ne tik aprašytos specifinės minėtosios patarmės ypatybės, bet ir konkrečiai nustatytos jos paplitimo ribos. Kartu pastebėtina, jog P. Būtėnas, dalydamasis praktine pedagogine ir moksline patirtimi, norėjo paskatinti, kad aktyviau rinkti tautosaką ir užrašinėti tarminius kalbos faktus pradėtų ir kiti inteligentai.
Aptariamu XX a. 3–4 dešimtmečių laikotarpiu savo darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Tad šiandien žinoma per 10 lietuvių dialektologijai vertingų straipsnių, kurių dauguma čia aptariami ir įvertinami. Beje, dalis darbų, kuriuose vienu ar kitu aspektu tirta jo gimtoji tarmė, iki šiolei tėra rankraščiuose.
Taip pat P. Būtėnas buvo žinomas ir kitų šalių mokslininkams. Pavyzdžiui, jis įvairiais kalbiniais, tarp jų ir gimtosios tarmės, klausimais 1928 m. konsultavo suomių prof. Viljo JohannesMansikką, o po metų – ir Leipcigo universiteto baltistą prof. Jurgį Gerulį.

Esminiai žodžiai: Petras Būtėnas, Lietuvos universitetas, Panevėžio mokytojų seminarija, lietuvių dialektologija, šiaurės aukštaičių panevėžiškių patarmė.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


But.,1922, Kokie gyvulių ir paukščių balsai ir kaip jie žmonių šaukiami ar mėgdzomi? – Ateitis7, 8.

Butėnas P. Didžiojo karo daina.MAVB RS. F. 12. L. 91.

Būtėnas P., 1924a, Vestuvių apeigos. – Tauta ir žodis2, 164–189.

Būtėnas P., 1924b, Žiemių Lietuvos rytiečių aukštaičių pošnekčių sienos. LLTI. F. 1–7249.

Būtėnas P., 1926, Kirčio ir priegaidės žinios. Panevėžys: „Saudogalos“ spaustuvė.

Būtėnas P., 1930a, K. Jauniaus surastieji tonologijos dėsniai. – Lietuvos mokykla7–9, 332.

Būtėnas P., 1930b, Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas teorijai ir praktikai.Kaunas: Akc. „Spindulio“ b-vės spaustuvė.

Būtėnas P., 1931a, Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis mokyklai ir gyvenimui. Kaunas: „Sakalo“ bendrovės leidinys.

Būtėnas P., 1931b, Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis mokyklai ir gyvenimui[leidinio korektūra]. LLMA. F. 14. Ap. 1. B. 6.

Būtėnas P., 1932, Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum philologicum3, red. Pr. Skardžius. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakulteto raštai.

Gerullis J., 1930, Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert undPetters.

Grigas K., 1998, „Lietuvių užkalbėjimai“. Suomių mokslininko Viljo Mansikkos publikacija. – Tautosakos darbai IX (XVI), par. N. Laurinkienė, vyr. red. L. Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 289–294.

Lapinskienė L., 2000, Juozas Balčikonis ir Petras Būtėnas. – Panevėžio krašto kalbininkai, sud. E. Urbonas. Panevėžys: Panevėžio spaustuvė.

Lapinskienė L., 2003, Petro Būtėno „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa“. – Liaudies kultūra1 (22), 44–53.

Lapinskienė L., 2004, Petro Būtėno nuopelnai lituanistikai. – Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje: I. Lietuva Europos istorijos ir kultūros kontekste. II.

Senoji / naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos. Konferencijų medžiaga, ats. red. J. Girdzijauskas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 7–8.

Lapinskienė L., 2006a, Petras Būtėnas – Jono Jablonskio mokinys. – Jono Jablonskio diena Šiauliuose. Mokslinės konferencijos medžiaga. Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius, sud. G. Čepaitienė ir kt. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Lapinskienė L., 2006b, Petro Būtėno kalbos norminamoji ir ugdomoji veikla. – Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas,sud. Lietuvių kalbos draugijos valdyba, vyr. red. A. Rosinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Lietuviškieji slapyvardžiai. Papildymai. Taisymai5, sud. ir par. J. Mačiulis. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Bibliografijos ir knygotyros centras, 2003, 296.

Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo draugija, sud. P. Butėnas. Šiauliai: „Vilties“ dr-ja, 1925.

Mančinskas Č., 2002, Aukštieji kursai, VLE, II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Mansikka V. J., 1929, Litauische Zaubersprüche. – Folklore Fellows Communications. Helsinki, 87.

Morkūnas K., 2000, Jurgio Gerulio kursai tarmėms tirti. – Archivum Lithuanicum2, 283.

Morkūnas K., 1999, Dialektologija. – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Naujiena visiems. – Panevėžio balsas,1930, 09-03.

P. Butėno, 1925, Burtai, spėjimai, sprendimai, įpročiai ir dar šis tas. – Tauta ir žodis3, Kaunas, 162–172.

Pasvalietis P., 1926, Teisingai tarkime žodžius. Švietimo darbas, 7.

Sabaliauskas A., 1979, Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija iki 1940 m. Vilnius: Mokslas




eISSN 1822- 7805