Muzikinis anglų kalbos ritmo mokymas

Giedrė Balčytytė-Kurtinienė

Santrauka


[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]

Anglų kalbos ritmas tradiciškai priskiriamas kirčiu paremtų (angl. stress-timed) kalbų ti­pologinei ritmo grupei (Pike, 1945; Abercrombie, 1967). Nors dalis mokslininkų (pvz., Dauer, 1987; Roach, 1992) nepritaria tokiai griežtai kalbų klasifikacijai pagal jų ritmo grupes, t. y. teigia, kad kiekviena kalba (taip pat ir anglų) turi ir kirčiu paremto (angl. stress-timed), ir skiemeniu paremto (angl. syllable-timed) ritmo savybių, tradicinis tipologinis skirstymas tebėra ypač aktualus mokant anglų kalbos (Schön et al., 2008; Milovanov, 2009). Anglų kalbos ritmą apibrėžia aiškus sakinio kirtis, stipriųjų ir silpnųjų formų vartojimas, balsių redukcija ir kiti rišliosios kalbos aspektai. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip šių anglų (kaip užsienio) kalbos ritmo aspektų mokyti panaudojant muziką. Kalba ir muzika, tarpusavyje glaudžiai susijusios evoliuciniu, neurologiniu, pažintinių ir jutiminių procesų lygmenimis, yra panašios savo pro­zodine išraiška: kirčiu, metru, ritmu ir kt. (Jackendoff, 2009). Muzikinio anglų (kaip užsienio) kalbos ritmo mokymo tyrimo rezultatai atskleidė ypač teigiamą poveikį tyrimo subjektų kalbai: sakinio kirčiui nustatyti, stipriosioms ir silpnosioms formoms vartoti ir ypač balsių redukcijai (kiekiui ir kokybei) silpnosiose formose.

Esminiai žodžiai: ritmas, tipologinės ritmo grupės, kirčiu paremtas (angl. stress-timed) ritmas, skiemeniu paremtas (angl. syllable-timed) ritmas, balsių redukcija, muzikinis mokymas.

DOI: https://doi.org/10.15823/zz.2018.19


Visas tekstas:

PDF (English)


eISSN 1822- 7805