Pažangios profesinės kalbos mokymo per globalinį bendradarbiavimą kompetencijos

Inta Ratniece

Santrauka


Dėl neišvengiamai greitų pokyčių tobulinant pedagoginius procesus ir dėl sąlygų, būtinų sėkmingam klasės valdymui, pastebėtų tyrinėjant šiuolaikinių mokytojų praktikantų problemas, aktualias per visą socialinę ir pedagoginę evoliuciją, buvo parašytas straipsnis „Pažangios profesinės kalbos mokymo per globalinį bendradarbiavimą kompetencijos“. Tyrimo tikslas – paskatinti susidomėjusius profesionalus ir pradedančiuosius mokytojus dalytis neatidėliotinomis pedagoginėmis ir psichologinėmis idėjomis; formuoti pažangių profesinių kompetencijų, mokantis anglų kalbos, kaip privalomojo dalyko, XXI amžiaus pradžios mokyklose, vertinimo modelį; skatinti profesinių, t. y. socialinių ir pedagoginių, kompetencijų pažangą kaip transformacinės lyderystės tobulėjimo dalį, įtraukiant bendradarbiavimą su šalimis, besiremiančiomis darniu ugdymu. Medžiaga ir metodai: anglų, kaip užsienio kalbos, (English as a foreign language – EFL) mokymo metodologija ir naujovės turėtų būti sutelktos į pradedančiųjų anglų kalbos mokytojų profesinių kompetencijų pažangą, taikant neformalias studijas. Globaliniai šaltiniai turėtų būti nagrinėjami tiek pedagogikoje, tiek pedagoginėje psichologijoje. Diskusija ir rezultatai: mokymo inovacijų pažanga per globalinį bendradarbiavimą yra išmėginama Erasmus Intensyvia Programa SoliTiFoLa. Intensyvios programos SoliTiFoLa 2012 tikslai ir darbo metodai apima tokias sritis: 1) žinojimą (turiniu pagrįsto kalbos mokymosi /CLIL/TiFoLa principai; užduotimis paremtos veiklos vaidmuo ir projektiniai darbai turiniu pagrįstame kalbos mokymesi); 2) gebėjimą (reaguoti į atsiliepimus apie savo anglų kalbos vartojimą ir tobulėti; įvertinti kitų anglų kalbos mokėjimą; reaguoti į atsiliepimus apie turinio suvokimą ir tobulėti; įvertinti kitų anglų kalbos turinio žinias ir kompetencijas (papildomas anglų kalbos mokymasis ir prasmingas vartojimas); laikantis demokratinės lyderystės principų, kitų studentų, papildomai besimokančių anglų kalbos, palaikymas); 3) žinojimą, kaip dirbti ICT aplinkoje (Moodle ir pan.). Išvados: diskusijos, susijusios su transformacine lyderyste, palengvina naujų vertybių augimą. Lyderystės bruožų skatinimas suteikia pa-žangą ugdant asmenybę. Studijavimas yra mokymo ir mokymosi procesų suma, tikslinga dėstytojų ir studentų sąveika, nukreipta į transformacinės lyderystės pažangą reikšmingų ir sąmoningų mokytojų praktikantų duodamų užduočių dėka. Sinergija atlygina tiek studentui, tiek mokytojui, dirbantiems kartu ir taip įgaunantiems pažangių kompetencijų bei pasiekiantiems tokį rezultatą, kuris negalėtų būti pasiektas savarankiškai.

Esminiai žodžiai: kartų bendradarbiavimas, inovacijų ir metodologijos tobulinimas, mokytojų rengimas, asmeninių ir socialinių ir pedagoginių kompetencijų ugdymas.

Visas tekstas:

Full Text PDF (English)

Literatūra


Abra J., Hunter M., Smith R. and Kempster S. (ed), 2003, What Leaders Read 1: Key Texts from the Business World. National College for School Leadership, Autumn 2003. – www.ncsl.org.uk/mediastore/image2/randd-what-leaders-read-businessfull.pdf (retrieved 01/12/2012).

Bolden R.; Petrov G.; Gosling J., 2007,Tensions in Higher Education Leadership: towards аMulti-Level Model of Leadership Practice. – http://www.leadership-studies.com (retrieved 10/12/2011).

Bologna process: higher education in Europe 2009.– http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/conference/documents.htm(retrieved 20/02/2010).

Eastwood G. L., 2010, How Literature Informs Notions of Leadership. – Journal of Leadership Education 9 (1), 174–185.

Dāvidsone G., 2008,Organizāciju efektivitātes modelis. Rīga: SIA O.D.A.

Garleja R., 2006, Cilvēkpotenciāls sociālā vidē. Rīga: RaKa.

Gudjons H., 1998, Pedagoģijas pamatatziņas. Rīga: Zvaigzne ABC.

Maslow A., 1970, Motivation and personality (2nd ed.). New York: Harper & Row.

Ratniece I., 2010, Student and academic staff collaboration equity in study process. – RTTEMA 5th international scientific conference: Theory for practice in the education of contemporary society. Scientific articles and conference proceedings.Riga: RTTEMA, 279–284.

Rimšāne I., 2010, Svešvalodu skolotāju izglītības sistēmas attīstība Latvijā: promocijas darba kopsavilkums

vadībzinātnes doktora zinātniskā grāda iegūšanai izglītības vadības apakšnozarē.Rīga: LU. – www.edarbs.lv (retrieved 03/12/2010).

Špona A., 2010, Self-education of a person during the crisis of societal development. – 5th international scientific conference: Theory and practice in the education of contemporary society. Scientific articles and conference proceedings: RPIVA, Riga, 337–341.

Špona A. (ed), 2011, Mūsdienu skolēni Rīgā un Maskavā (Contemporary Pupils in Riga and Moscow). Rīga: RaKa.

Reņģe V., 2007,Mūsdienu organizāciju psiholoģija.Rīga: Apgāds Zvaigzne ABC. Report to UNESCO of the International Commission on Education for the Twenty-first Century. – http://www.unesco.org/delors/ (retrieved 21.01.2011.).

The Transformational Leadership Report(2007) Developing Tomorrow’s Transformational Leaders Today. – http://www.transformationalleadership.net/products/TransformationalLeadershipReport.pdf (retrieved 01/12/2012).

UNESCO International Symposium of the International Network for Reorienting Teacher Education towards Sustainability,2010 – http://www.unesco.org/en/esd/(Retrieved20/06/2010).




eISSN 1822- 7805