Globalinis bendradarbiavimas tobulinant pradedančiųjų anglų kalbos, kaip užsienio kalbos, mokytojų kompetencijas

Inta Ratniece, Diāna Liepa, Aija Dudkina

Santrauka


Europos aukštasis mokslas, bendradarbiaujant globaliniu lygiu, turėtų paskatinti mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimo tyrimus ir dalijimąsi patirtimi. Tai būtų indėlis į europinį žinių suvokimą – kūrybišką, inovatyvų ir, svarbiausia, nešališką bei susijusį su kartų bendradarbiavimu. Pradedantieji anglų, kaip užsienio kalbos, mokytojai daug labiau tobulina savo profesines kompetencijas, jei per neformalias studijas dalyvauja globaliniame bendradarbiavime; šios studijos apima globalinio mokymo(si) problemas, padedančias ugdyti mokytojų profesines kompetencijas Tūkstantmečio tikslų(Millennium Goals) tyrimų dėka. Medžiaga ir metodai: analizė ir teorijos šaltiniai. Naudojantis statistiniais duomenimis, duomenų koreliacija paremtais metodais ir kiekybinės matematinės statistikos programa SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences), buvo atlikta duomenų pokyčių dinamikos analizė, rezultatai įvertinti ir apibendrinti. Rezultatai: globalinis mokymasis specialistų paskaitose, faktų aptarimas mokyklose bei Intensyvių programų projektą vykdančių šalių vietinėse bendruomenėse, anglų kalbos vadovėlių lyginimas. Išvados– globalinis kartų bendradarbiavimas suteikia profesinės kompetencijos tobulinimui reikalingų žinių.

Esminiai žodžiai: globalinis bendradarbiavimas, profesinių kompetencijų tobulinimas, globalinis mokymasis.

Visas tekstas:

Full Text PDF (English)

Literatūra


Aspin D., Chapman J., Hatton M. and Sawano Y. (eds.), 2001, International Handbook of Lifelong Learning. London: Kluwer.

Bartram D., 2005, The Great Eight competencies: A criterion-centric approach to validation. – Journal of Applied Psychology90, 1185–1203.

Burbules N. C. and Torres C. A., 2000, Globalization and Education: Critical Perspectives. London: Routledge.

Castells M., 2001, ‘Information technology and global capitalism’. – Hutton W. and Giddens A. (eds.) On The Edge. Living with global capitalism. London: Vintage.

Definition and selection of competencies: Theoretical and conceptual Foundation DeSeCo, Country report for Flemish Community of Belgium, OECD, 2001. –eacea.ec.europa.eu/eurydice/ressources/eurydice/pdf/.../031_BN_LV.pdf(retrieved 17/10/2011).

EU Memo, 2000, Memorandum on Lifelong Learning. Commission Staff Working Paper.

Giddens A., 1990, The Consequences of Modernity. Stanford: Stanford University Press.

Field J. and Leicester M., 2000, Lifelong Education. London: Routledge.

Fox J., 2001, Chomsky and Globalization. London: Icon Books.

Hopkins C. & McKeown R., 2002, Education for sustainable development: an international perspective. In Education and sustainability: Responding to the . . . –alexey.cc/docs/2007%20Communication%20across%20continents.pdf(retrieved 17/10/2011).

Inman S & Buck M, 1995, ‘Adding Value’. Stoke on Trent: Trentham Books.

Inman S et al., ‘Assessing Personal and Social Development. – http://arrts.gtcni.org.uk/gtcni/bitstream/2428/11522/1/ATL%20Schools%20Councils.pdf (Retrieved on 14/02/2012).

Liepa D. & Ratniece I., 2011, Collaboration with students in reorientation teacher training to education for sustainable development and global citizenship. – UK Teacher education network for Education for sustainable Development/Global Citizenship. Building capacity for ESD/GC in times of change. 2011 Conference Proceedings, 106–119.

McEvoy G., Hayton J., Wrnick A., Mumford T., Hanks S. & Blahna M., 2005, A competency-based model for developing human resource professionals. – Journal of Management Education 29, 383–402.

Ministers responsible for Higher Education in the countries participating in the Bologna Process, Leuven/Louvain-la-Neuve Communiqué, April (2009). – http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna (retrieved on 14/10/2011).

Oebel G., 2009, Hg.: LdL –Lernen durch Lehren goes global: Paradigmenwechsel in der Fremdsprachendidaktik und kulturspezifische Lerntraditionen. Verlag Dr. Kovac, Hamburg 2009 (=LINGUA Fremdsprachenunterricht in Forschung und Praxis 16).

Piebalgs A., 2011, Speech by commissioner Andris Piebalgs at the Hearing on Development Education. European Parliament, Brussels, 30 August 2011,

– https://webgate.ec.europa.eu/.../Speech_EP_Hearing_non_formated.p...(retrieved 17/01/2012).

Rauhvargers, Dementjeva O., 2006, Augstākās izglītības kvalifikāciju ietvarstruktūras izveide Latvijā [Higher education qualification framework structure development in Latvia]. Izglītības vadība. – LU Raksti 697. Sējums / galv. red. prof. Kangro A. Rīga.: Latvijas Universitāte, 27–37.

Rogers A., 2004, ‘Looking again at non-formal and informal education – towards a new paradigm’, the encyclopaedia of informal education. –www.infed.org/biblio/non_formal_paradigm.htm (retrieved on 14/02/2012).

Schelhaas C., 2003, „Lernen durch Lehren“ für einen produktions –und handlungsorientierten Fremdsprachenunterricht. Ein praktischer Leitfaden mit zahlreichen kreativen Unterrichtsideen und reichhaltiger Materialauswahl 2., verb. Aufl., Tectum-Verlag, Marburg.

Smith M. K., 2002, ‘Globalization and the incorporation of education’ the encyclopedia of informal education. – www.infed.org/biblio/globalization.htm (retrieved on 14/02/2012).

Špona A., 2006, Audzināšanas teorija un prakse[Theory and practice of education]. Rīga: RaKa.

Tiļļa I., 2005, Sociālkultūras mācīšanās organizācijas sistēma[Socio-culture learning organisation system]. Rīga.: RaKa.

UNESCO, 1972, Learning to Be (prepared by Faure, E. et al). Paris: UNESCO.

Wells G., 2010, Schooling: the contested bridge between individual and society.– Pedagogies: An International Journal5, 37–48.




eISSN 1822- 7805