Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kiekybiniai požymiai

Rima Bakšienė

Santrauka


Straipsnyje aprašomi Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių eksperimentinio tyrimo rezultatai. Eksperimentiniu būdu analizuoti akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių kiekybiniai požymiai.
Gautieji rezultatai lyginami su kitų vakarų aukštaičių kauniškių šnektų – Šakių ir Prienų – analogiškais tyrimais.
Eksperimentinis tyrimas parodė, kad priegaidė neabejotinai turi įtakos Marijampolės šnektos dvibalsių kiekybei. Stabiliausias ir patikimiausias akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių skirtumas – pirmojo dėmens trukmė. Su priegaide susijusi ir dvibalsių bendroji trukmė. Akūtiniai dvibalsiai šnektoje yra ilgesni. Cirkumfleksinių dvibalsių antrojo dėmens pailgėjimas negali būti laikomas šios šnektos priegaidės aiškiu požymiu.
Lyginant gautuosius rezultatus su kitų šnektų tyrimais, nustatyta, kad pagal kiekybinių požymių svarbą priegaidžių diferenciacijai Marijampolės šnekta užima tarpinę poziciją. Kiekybės atžvilgiu
labai skiriasi šiaurinė vakarų aukštaičių kauniškių dalis, kuriai būdingas cirkumflekso alotonas – tęstinė priegaidė, ir pietinė dalis, kuri šio alotono neturi.

Esminiai žodžiai:dialektologija, priegaidė, dvibalsis, eksperimentinė fonetika, kiekybinis požymis.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Anusienė L., 1984, Kirčiuotų akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių trukmė lietuvių bendrinės kalbos frazėse. –

Kalbotyra35, 12–17.

Bacevičiūtė R., 2004, Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Bacevičiūtė R., 2011, Vakarų aukštaičių kauniškių monoftongų priegaidžių fonetiniai požymiai. – Baltistica,

VII priedas, 13–26.

Girdenis A., Pupkis A., 2000 [1974], Pietinių vakarų aukštaičių priegaidės. – A. Girdenis. Kalbotyros darbai 1: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 272–283.

Girdenis A., Zinkevičius Z., 2000 [1966], Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – A. Girdenis. Kalbotyros darbai 1: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 44–55.

Jaroslavienė J., 2010, Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija. Humanitarinių mokslų daktaro disertacija.

Vilnius: Vilniaus universitetas.

Kazlauskienė A., 1998, Balsių kiekybės santykiai pietinių vakarų aukštaičių tarmėje. – Kalbotyra47 (1), 61–78.

Kazlauskienė A., 2001, Pietinių vakarų aukštaičių tarmės balsių spektras ir prozodija. – Lituanistica3 (47), 39–45.

Laigonaitė A., 1958, Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės supratimo. – Kalbotyra1, 71–100.

Laigonaitė A., 1970, Lietuvių kalbos kirčiavimas. Kaunas: Šviesa.

Laigonaitė A., 1978, Lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Mokslas.

LKA – Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika. Vilnius: Mokslas, 1982.

LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis, 1965.

LKTCh – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Sudarė R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė,

E. Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.

Markevičienė Ž., 2001, Aukštaičių tarmių tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Pakerys A., 1968, Lietuvių literatūrinės kalbos sudėtinių dvibalsių au, ai, eiakustiniai požymiai. – Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga3, 97–118.

Pakerys, Plakunova, Urbelienė, 1972 – Пакерис А., Плакунова Т., Урбелене Я., Относительная

длительность дифтонгов литовского языка. – Garsai, priegaidė, intonacija. Eksperimentinės

fonetikos ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga 5, 3–36.

Pakerys A., 1982, Lietuvių bendrinės kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas.

Svecevičius B., 1978, Bendrinės kalbos priegaidžių intensyvumo tyrimas analizės–sintezės–analizės

metodu. – Kalbos garsai ir melodika, 64–67.

Vaitkevičiūtė V., 1995, Bendrinės lietuvių kalbos priegaidės. Vilnius: Enciklopedija.

VAKKA – Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai. Sudarė R. Bacevičiūtė, D. Mikulėnienė, V. Salienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

Zinkevičius Z., 1966, Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.

Zinkevičius Z., 1994, Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.




eISSN 1822- 7805