Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai

Jolanta Vaskelienė

Santrauka


Kalbotyroje sinonimais vadinami tapačios arba artimos reikšmės kalbos vienetai, variantais – to paties kalbos vieneto skirtybės, o paronimais dažniausiai laikomi išraiškos atžvilgiu artimi skirtingos reikšmės žodžiai. Ne visuose kalbotyros veikaluose minimi darybiniai sinonimai ir darybiniai variantai yra viena iš sinonimų ir variantų atmainų. Pastebėta, kad tais pačiais terminais kartais įvardijami ne visai tie patys kalbos reiškiniai, arba, atvirkščiai, analizuojant darybiniais sinonimais ar darybiniais variantais laikytinus darinius, tokie terminai apskritai nevartojami. Šiame straipsnyje yra apžvelgiamos įvairiuose kalbotyros veikaluose pateiktos darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų sampratos, aptariami šiais terminais vadintinų žodžių panašumai ir skirtumai.
Ojektyviu darybinių sinonimų ir darybinių variantų skirties kriterijumi reikėtų laikyti darybos formantą (raiškos planas). Darybiniais sinonimais laikytini tapačios arba artimos reikšmės bendrašakniai dariniai, sudaryti su skirtingais darybos formantais (stigimas – stygius – stiga, pertįsa – pertįsėlis, rėkoti – rėkauti). Darybiniais variantais laikytini tuos pačius pamatinius žodžius ir tą patį darybos afiksą turintys dariniai, kurie skiriasi kokiomis nors šalutinėmis darybos priemonėmis, pvz.: 1) varijuoja ta pati priesaga (bėgsnoti / bėgšnoti), tas pats prieš-dėlis (užausis / užuausis) ar / ir tos pačios priesagos arba priešdėlio vediniai skiriasi galūne (kartokas/ kartokus, pamiškė / pamiškys); 2) tos pačios galūnės vediniuose varijuoja pamatinio žodžio priešdėlis (apivaras / apyvaras / apvaras); 3) tos pačios priesagos, galūnės, priešdėlio vediniai arba iš tų pačių pamatinių žodžių sudaryti dūriniai skiriasi šaknies balsių ir / ar priebalsių kaita (pakaitalas / pakeitalas, sagė / segė, pokurtis / pokurčis, saulėlydis / saulėleidis); 4) iš tų pačių pamatinių žodžių sudaryti dūriniai skiriasi jungiamuoju balsiu ir / ar galūne (tarpukalnė / tarpukalnis / tarpkalnė / tarpkalnis). Jeigu skirtingus darybos formantus turintys tapačios reikšmės dariniai laikomi darybiniais variantais, siaurinama darybinių sinonimų samprata – lyg ir atsisakoma absoliučiųjų sinonimų (būtent tokiais galima laikyti aplankalas – aplankas tipo darinius).
Paronimais tiksliausia laikyti panašiai skambančius skirtingos reikšmės žodžius, turinčius tą pačią arba skirtingas šaknis (aliuzija – iliuzija, efektingas – efektyvus). Kai paronimų samprata išplečiama ir jais laikomi panašią arba tapačią reikšmę turintys žodžiai, paronimai iš esmės sutapatinami su leksiniais (bimbti – zimbti – zvimbti) arba su darybiniais (žiauksėti – žiaukčioti) sinonimais.

Esminiai žodžiai: (darybiniai) sinonimai, (darybiniai) variantai, paronimai, reikšmė, darybos formantas, darybos afiksas

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Aleknavičiūtė L., 2007, Įrankių pavadinimų darybiniai sinonimai.Bakalauro darbas. Šiauliai.

Akelaitienė G., 1996, Morfonologinės balsių kaitos žodžių daryboje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Ambrazas S., 2000, Daiktavardžių darybos raida2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Blažinskaitė D., 1999, Paronimų grožis ir klasta. – Kalbos kultūra72, 82–87.

Barauskaitė J., 1995, Leksikologija. – Lietuvių kalba1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 4–78.

Crystal D., 2008, A dictionary of Linguistics and Phonetics. 6th Edition. Oxford: Blackwells.

DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (tre-čias elektroninis) leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Freimane I., 1993, Valodas kultūra teorētiskā skatījuma. Rīga: Zvaigzne.

Gaudinskaitė D., Vaskelienė J., 2004, Vietų pavadinimų darybiniai sinonimai. –Jaunųjų mokslininkų darbai 2, 20–25.

Jakaitienė E., 1973, Veiksmažodžių daryba (priesagų vediniai). Vilnius: Vilniaus universitetas.

Jakaitienė E., 2010, Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Keinys S., 1975, Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai16, 7–56.

Keinys S., 1979, Galūninė terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai19, 155–183.

Kniūkšta P., 1976, Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai. Vilnius: Mokslas.

Koženiauskienė R., 2001, Retorika. Iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

KTŽ – Gaivenis K., Keinys S., Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa, 1990.

Lyberis A., 2002, Sinonimų žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.

LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1, vyr. red. K[azys] Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965.

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas(elektroninio varianto I leidimas). – http://www.lkz.lt.

Masevičienė E., 2010, Darybiniai sinonimai leksinių sinonimų eilėse. Magistro darbas. Šiauliai.

Miliūnaitė R., 2009, Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Nastopka K., 1985, Lietuvių eilėraščio poetika. Vilnius: Vaga.

Navardauskaitė I., 2004, Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybiniai sinonimai ir jų vartosena. Magistro darbas. Šiauliai.

Norkaitienė M., 2011, Vietovardinių asmenų pavadinimų (katoikonimų) žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Pakerys A., 2002, Akcentologija2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Palionis J., 1999, Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius: Jandrija.

Pikčilingis J., 1969, Leksinė ir gramatinė sinonimika. Kaunas: Šviesa.

Pikčilingis J., 1975, Lietuvių kalbos stilistika2. Vilnius: Mokslas.

Pikčilingis J., 1988, Sinonimika. Kalbos figūros. Kaunas: Šviesa.

Pikčilingis J.1989, Kalbos ekspresyvinimo būdai ir priemonės.Vilnius: Žinija.

Pikčilingis J., 2010, Stilistikos darbų rinktinė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Striogaitė D., 1998, Avangardizmo sukūryje. Lietuvių literatūra. 3-iasis dešimtmetis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Stundžinas R., 2008, Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuvių kalbos žodyne. –Terminologija 15, 111–131.

Sviderskienė D., 2012, Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -in-vedinių. – Acta Linguistica Lithuanica LXVI, 81–98.

Šukys J., 2004, Panašiai skambantys žodžiai: normos ir klaidos. Vilnius: Gimtasis žodis.

Tamulionienė A., 2012, Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po-, pa-, priesagos -ok- vediniai „Lietuvių kalbos žodyne“. Daktaro disertacija. Vilnius.

Urbanoviča I., 2009, Paronomāze kā stilistisks paņēmiens publicistikā. – Valoda: nozīme un forma. Rīga: LU Akadēmiskais apgāds, 34–43.

Urbanoviča I., 2009a, Derivatīva paronīmija un literārās valodas funkcionālie paveidi. – Latvijas universitātes raksti 746. Valodniecība. Latvististika un somugristika. Rīga: Latvijas Universitāte, 110–117.

Urbutis V., 2009, Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Umbrasas A., 2004, Bendrašakniai dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose. – Terminologija11, 100–118.

Valiulytė E., 1998, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaskelienė J., 2000, Darybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Vaskelienė J., 2004, Darybinių sinonimų eilių nykimas. –

Valoda–2004. Valoda dažādu kultūru kontekstā: Zinātnisko rakstu krājums: XIV, 163–168.

Vaskelienė J., 2004a, Darybinių sinonimų funkcionavimas tekstuose. – Filologija 9, 47–54.

Vaskelienė J., Kvašytė R., 2006,Lietuvių ir latvių kalbų darybinių sinonimų stilistinės ypatybės. – Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu sastatāmās stilistikas jautājūmi. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 295–310.

Vaskelienė J., Kučinskienė R., 2012, Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai. – Žmogus ir žodis14, 153–161.

VPSV – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2007.

Župerka K., 1978, Praktinė stilistika (sinonimai). Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba.

Župerka K., 1983, Lietuvių kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas.

Župerka K., 1997, Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Župerka K., 2012, Stilistika. III pataisytas ir papildytas leidimas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Žvybaitė V., 2009, Veiksmažodžių darybinių sinonimų vartosena. Magistro darbas. Šiauliai.

Wales K. 1990, A Dictionary of Stylistics. London: Longman.

Александрова З. Е., 1989, Словарь синонимов русского языка.Москва: Русский язык.

Ахманова О. С., 2005, Словарь лингвистических терминов.Москва: КомКнига.

Бельчиков Ю. А., Панюшева М. С., 2002, Словарьпа-ронимов русского языка. Москва: Издательство

АЦТ.

БЭС – Большой энциклопедический словарь. Языкоз-нание, гл. ред. Ярцева В. Н. Москва: Большая

Российская энциклопедия, 1998.

Бондалетов В. Д. и др., 1982, Стилистика русского языка. Ленинград: Просвещение.

Валгина Н. С., 2002, Активные процессы в современном русском языке (elektroninis išteklius). – http://www.hi-edu.ru/e-books/xbook050/01/index.html (žiūrėta 2012 gruodžio mėn.).

Вишнякова О. В.,1984, Словарь паронимов русского языка. Москва: Русский язык.

Голуб И. Б., 2002, Стилистика русского языка (elektroninis išteklius). – http://www.hi-edu.ru/e-books/xbook028/01/ (žiūrėta 2012 gruodžio mėn.).

Граудина Л. К., Ицкович В. А., Катлинская Л. П., 2001, Грамматическая правильность русской речи: стилистический словарь вариантов. Москва: Наука.

Дундайте А. И., 1994, Словарь адъективных паро-нимов. Вильнюс: Издательство Вильнюсского университета.

ЛЭС – Литературный энциклопедический словарь, под общ. ред. В. М. Кожевникова, П. А. Николаева. Мoсква: Советская энциклопедия, 1987.

ПФГ –Проблемы функциональной грамматики. Се-мантическая инвариантность / Вариативность. Москва: Наука, 2003.

Розенталь Д. Э., Голуб И. Б., Теленкова М. А., 2000. Современный русский язык. Москва: Айрис-Пресс.




eISSN 1822- 7805