Kosto Ostrausko „Shakespeariana“: „Hamleto“ perrašymas „Šančių kalba“

Reda Pabarčienė

Santrauka


Straipsnyje aptariami žaidybiniai prasmės kūrimo būdai Kosto Ostrausko dramoje Shakespeariana (triptikas su epilogu), „perrašančioje“ Williamo Shakesepeare’o Hamletą. Tai įvairūs apvertimai, veidrodiniai atspindžiai, „slėpynės“ su skaitytoju, sceniniai pervaidinimai, įtraukiantys Hamletąį įvairių lygių ir tipų intertekstinį dialogą. Renesanso tragedija Ostrausko dramoje: 1) redukuojama sukuriant jos parodiją ar travestiją, pabrėžiant kalbinę ir kultūrinę distanciją su ja; 2) pratęsiama išbaigiant loginę įvykių seką, išgryninant filosofines dilemas, pervaidinant šiuolaikiniame teatre; 3) interpretuojama metaliteratūriniame ir metateatriniame lygmenyse, stojant į aksiologinį ginčą su ja, plėtojant gyvenimo-teatro ir autoriaus mirties metaforas. Ostrausko dialogas su Shakespeare’o Hamletu atspindi postmodernų kultūrų komunikavimą, kuriame „aukštosios“ anglų Renesanso ir „žemosios“ lietuvių priemiesčių kultūros atskirtis yra įveikta.

Esminiai žodžiai: Shakespeare’o recepcija, intertekstualumas, kultūrų komunikacija, sociolektas, žaidimas, metateatriškumas, metaliteratūriškumas.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Aliūkaitė D., 2005, Tarminis kalbėjimas: (galimi?) socialiniai kalbėjimo koreliatai. – Lituanistika 61 (1), 38–47. – http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit_038_047.pdf (žiūrėta 2013-01-20)

Gadamer H.-G., 1997, Grožio aktualumas. Menas kaip žaidimas, simbolis, šventė. Vilnius: Baltos lankos.

Geertz C., 2005, Sumišę žanrai: socialinės minties pokyčiai. – Idem, Kultūrų interpretavimas. Vilnius: Baltos lankos, 52–70.

Gennete G., 1997, Palimpsests: Literature in the Second Degree. – http://www.kilibro.com/en/book/preview/8847/palimpsests (žiūrėta 2013-10-04).

Girdenis A., 1973, Bendrinė kalba. – Mūsų kalba 3, 45–47. – http://www.straipsniai.lt/kalbos_kultura/puslapis/6482 (žiūrėta 2013-01-20).

Katalikų Bažnyčios katekizmas. Kaunas: Tarpdiecezinė katechetikos komisijos leidykla, 1996.

Lehmann H.-Th., 2010, Postdraminis teatras.Vilnius: Menų spaustuvė.

Lotman J., 2004, Kultūros semiotika: straipsnių rinktinė. Vilnius: Baltos lankos.

Martišiūtė A., 2006, Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje (rec. Ostrauskas K., Užgavėnių kaukės. – Vilnius: LRS leidykla, 2006). – Literatūra ir menas 3110, 09.22. – http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111219122542/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3110&kas=straipsnis&st_id=92 (žiūrėta 2013-01-21).

[Koršunovas O.], 1999, [Spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“ pristatymas]. – http://www.okt.lt/spektakliai/vasarvidzio-nakties-sapnas/ (žiūrėta 2013-11-30).

Ortega y Gasset J., 1999, Mūsų laikų tema ir kitos esė. Vilnius: ALK/Vaga.

Ostrauskas K., 1994, Autobiografija. – Egzodo rašytojai. Autobiografijos. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 579.

Ostrauskas K., 1996, Ketvirtoji siena: Kūryba – kritika. Kritika – kūryba. Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas.

Ostrauskas K., 2006, Shakespeariana. – Idem, Užgavėnių kaukės: Dramos ir teatras. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 83–131.

Paplauskienė V., 2012, Intelektinių interesų aprėptis Kosto Ostrausko epistolikoje. – Teksto slėpiniai 15, 73–91.

Ramonienė M., 2006, Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir tarmės: Joniškėlio atvejis. – Kalbos kultūra79, 137– 148. – http://archive.minfolit.lt/arch/1501/1503.pdf) (žiūrėta 2013-02-20).

Viduramžių žodynas, sud. P. Dinzelbacher. Vilnius: Aidai, 2004.

Vilkienė L., 2012, Keli lietuvių miestų ir miestelių gyventojų kalbinės tapatybės bruožai. Pranešimo tezės. – http://projektai.vu.lt/miestaiirkalbos/files/Pranesimu_tezes.pdf (žiūrėta 2013-02-20).




eISSN 1822- 7805