Frankofonizmai arba regionalizmai

Vilhelmina Vitkauskienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjama sociolingvistinė tema – Afrikos frankofonizmai AF (arba regionalizmai, afrikanizmai bei prancūziškasis Kamerūno dialektas kamfrangle). Prancūzų kalbai Afrikoje didelę įtaką daro gausybė (per 2000) vietinių kalbų. Toks kalbų maišymąsis ir jų tarpusavio sąveika mums padeda geriau suprasti Kamerūno prancūzų kalbos, dar vadinamos“ kamfrangle“ savitumą ir atvirkščiai, prancūzų kalbos padėtis Kamerūne parodo kokia yra šios kalbos padėtis visame Afrikos žemyne apskritai. Atlikę sociolingvistinę AF analizę konstatavome tokius sociolingvistinius jų ypatumus: kalbų maišymąsį, interferenciją (pažodinius vertinius), prancūzų žodyno turtingumą, fonetinius pokyčius (garso r išnykimą), leksikos naujadarus(salakam, débandade f – netvarka, atsipalaidavimas), gramatikos nepaisymą (dažnas artikelių klaidas, daiktavardžių giminių kaitaliojimąsį). Visgi pagrindiniai AF ypatumai glūdi jų leksikoje – tie patys prancūziški žodžiai frankofoniniuose užsienio regionuose turi skirtingas prasmes nei Prancūzijoje. Straipsnyje nagrinėjamai temai kalbinius pavyzdžius ėmėme iš romanistų kalbininkų (kurie mūsų sociolingvistiniuose tyrimuose atliko informantų vaidmenį) darbų. Tai – mokslo studijos (Noumssi G. M., Fosso F., 2001; Essono O.,1999; Queffelec A., 1995; Vigner, G. 1995; Mendo Ze, G., 1992; Ball W.,1981; Cook A., 1996; Dumont P., 1990; Dumont P., Maurer B., 1995; Calvet L.J, 1992; Cuq, J. P. 1991; Daff M., 1998; Kayo P., 2000; Kempf B., Vumbi Y. M., 1997; Ngalasso M. M., 1988), disertacijos (Zang Zang. P., 1991; Noumssi G. M., 1999; Biloa E., 2003; Fosso,F., 1999) apie Afrikos prancūzų kalbą. Apžvalginėje referatyvinėje straipsnio dalyje pateikėme bendrą Afrikos prancūzų kalbos padėties apžvalgą. Antroje straipsnio dalyje aptarėme mūsų atlikto AF sandaros tyrimo rezultatus, pasitelkę deskriptyvinės, statistinės, lyginamosios analizės metodus nustatėme dažniausiai vartojamus AF sandaros tipus pagal gramatinius, stilistinius, leksinius, fonologinius jų ypatumus gretinant su standartine (arba normine) prancūzų kalba: žodžių darybą (Bouffementm nourriture– maistas), sudurtinius žodžius (Mange-milm policier – policininkas), stilistines priemones, dažniausiai metaforas (Guitaref – gitara – infekcinės odos niežulio ligos pavadinimas ), onomatopėjas (Là là làloc (à cet instant précis, maintenant même) – tuojau pat), sutrumpinimus (Pépasn m pl papiers, popieriai – dokumentai), prancūziškojo žodžio prasmės pakeitimus (Chèk m danse– šokis), vietinės afro-nigeriečių kalbos žodžių suprancūzinimą (Waka v marcher), neologizmus (Clando: nelegalus taksi).
Straipsnio tikslas – taikomojo pobūdžio, t. y. pristatyti Lietuvos skaitytojui prancūzų kalbos regionalizmus už Prancūzijos ribų (ad hoc – Afrikos frankofonizmus AF). Jį pasiekti padėjo: 1. remiantis informantų kalbiniais pavyzdžiais, autoriaus parengta bendra referatyvi AF (kamfrangle) apžvalga; 2. sąvokų afrikanizmas, kamfrangle ir frankofonizmas reikšmių ir apibrėžčių nusakymas; 3. Autoriaus atlikta sociolingvistinė praktinio pobūdžio analizė, skirta dažniausiai vartojamų AF tipų sandarai nustatyti ir nusakyti.

Esminiai žodžiai: afrikanizmas, frankofonizmas, kamfrangle, kanadizmas, kvebecizmas, regionalizmas, pidžinas

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Antoine G., Martin R., 1999, Histoire de la langue française. – Paris.

Argod-Dutard F. (dir.) , 2003, Quelles perspectives pour la langue française? Histoire, enjeux et vitalité du français en France et dans la francophonie. – Rennes: Presses universitaires de Rennes.

Attali J., Batho J., 2003, Le français, langue du monde. – Paris.

Biloa E., 2003, Le français camerounais: qu’est-ce que c’est ? Essai de définition socio-historicolinguistique. – Berne.

Ball W., 1981, Quelques données et réflexions à propos du français en Afrique noire. Bulletin de l’académie royale de langue et littérature françaises de Belgique. – Bruxelle.

Boutros-Ghali B., 2002, Emanciper la francophonie. – Paris: L’Harmattan.

Calvet L. J., 1992, Les langues des marchés en Afrique. – Paris.

Calvet L. J., 1993, La sociolinguistique. – Paris.

Cook A., 1996, Francophonie au Cameroun indépendant: discours politique et mise en pratique au Cameroun oriental. – Leipziger Universitats.

Cuq J. P., 1991, Français langue seconde: un point sur la question, in Etude de linguistique appliquée n°88, p. 5–26.

Daff M., 1998, Le français mésolectal comme expression d’une revendication de copropriété linguistique en francophonie. – Paris.

Depecker L., 1999, Guide des mots francophones. – Editions du Seuil. – Paris.

Dumont P., 1990, Le français langue africaine. – Paris.

Dumont P., Maurer B., 1995, Le statut du français langue seconde en francophonie et les conditions de son enseignement. – Paris.

Dumont P., Maurer B., 1995, Sociolinguistique du français en Afrique francophone: Gestion d’un héritage, devenir d›une science. – Vanves.

Dumont P., 2001, L’interlocuteur dans l’espace francophone. – Paris: L’Harmattan.

Essono O., 1999, Les statuts du français au Cameroun, Essai de description des situations réelles du français au Cameroun, Le français Langue africaine. – Paris.

Fosso F., 1999, Créativité lexicale sur le campus universitaire de Yaoundé I: In: Etude du champ lexical de la sexualité. – Le français en Afrique noire, n°13, p. 50–57.

Gas V., LerouxF., 2004, Où sont les francophones ?- TU 16/11/2004 elektroninė prieiga.

Guillou M., 2005, Francophonie-Puissance; L’équilibre multipolaire. – Ellipses.

Huchon M., 2002, Histoire de la langue française. – Paris.

Kempf B., Vumbi Y. M., 1997, Les relations entre les langues négro-africaines et la langue française. – Paris.

Leclerc J., 2007,Histoire de la langue française, resumé par Alain Rey, F. Duval, G. Siouffi. – Paris.

Mendo Ze G., 1992, Une crise dans les crises: le français en Afrique noire francophone, le cas du Cameroun. – Paris.

Noumssi G. M., 1999, Les emplois des pronoms personnels en français oral du Cameroun. – In: Le français en Afrique noire n°13, p. l 17–128.

Ngalasso M. M., 1988, Usages du français dans un milieu urbain, Kinshasa. – In: Présence Francophone n°33, p. 104–119.

Noumssi G. M., Fosso, 2001, Le français en Afrique noire au début du troisième millénaire : variation, problèmes sociolinguistiques, perspectives didactiques. – In: Présence francophone, n°56, p. 73–91.

Poissonnier A., Sournia G., Le Goff, 2006, L’Atlas mondial de la francophonie. – Paris: Autrement.

Tréan C., 2006, La francophonie. – Paris.

Vitkauskienė V., 2012, Frankofonija arba prancūzų kalbos ir kultūros paplitimas pasaulyje. – Vilniaus universitetas.

Vitkauskienė V., 2011, La Francophonie à la portée de tous: Méthode de francophonie. – Vilniaus universitetas.

Walter H., 1988, Le français dans tous les sens. – Paris: Robert Laffont.

Wolton D., 2006, Demain la Francophonie. – Flammarion.

Vigner G., 1995, Ecoles et choix linguistiques: le cas du Cameroun, Vers le plurilinguisme ? Ecole et politique linguistique. – Paris et Tunis.

Zang Zang. P., 1999, Le processus de dialectalisation du français en Afrique noire: le cas du Cameroun. Thèse de Doctorat de 3 emc cycle. –Université de Yaoundé I




eISSN 1822- 7805