Priežasties konjunkcija mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose

Vida Česnulienė

Santrauka


Ištirtuose mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose realiosios priežasties konjunkcija vartojama daugmaž vienodai (apytikriai po 50 proc. visų realiosios priežasties konjunkcijos atvejų). Realiosios priežasties konjunkcija reiškiama šiais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais: todėl, ir, tačiau, mat, nes. Empirinės medžiagos analizė parodė, kad ir mokslinio, ir publicistinio stiliaus tekstų imtyse sakiniai dažniausiai siejami konektoriumi todėl. Tai dažniausias ir neutraliausias priežasties konektorius. Konektoriai todėl, dėl to realiosios priežasties santykiui reikšti vartojami sinonimiškai. Publicistinio stiliaus tekstuose gana dažnai realiosios priežasties santykis reiškiamas daugiareikšmiu jungtuku ir.Ištirtose mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų imtyse nuolaidos santykis, reiškiamas konektoriumi tačiau. Publicistinio stiliaus tekstų imtyje pasitaikė sakinių, kurių nuolaidos santykis reiškiamas konektoriumi žinoma. Tokiu atveju šalia nuolaidos reikš-mės akivaizdus ir modalinis įsitikinimo atspalvis; konektoriumi žinoma pabrėžiamas, paryškinamas paskesnio sakinio turinys ar net to sakinio svarba visame tekste.
Rezultato (išvados) konjunkcija ištirtuose mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose išsiskiria vartojamų konektorių įvairove: ir, bet, o, tačiau, vis dėlto, todėl. O iš tikrųjų rezultato (išvados) konjunkcija ištirtuose ir mokslinio, ir publicistinio stiliaus tekstuose dažniausiai reiškiama modaliniais žodžiais taigi, vadinasi, kurie paprastai ir vartojami išvadai, apibendrinimui pabrėžti.

Esminiai žodžiai: priežasties konjunkcija, prie-žasties konektoriai, mokslinis stilius, publicistinis stilius, konektorių reikšmės, sakinių siejimo priemonės.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Alaunienė Z., 1978, Sakinių siejimas ir mokinių kalba. Vilnius: Pedagogikos mokslo tyrimų institutas.

Balkevičius J., 1963, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Bielinskienė A., 2009, Relevancijos teorija ir diskurso jungtukų bei jungiamųjų žodžių pragmatika. – Kalbų studijos15, 53–62.

DLKG, 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Halliday M. A. K. & Hasan R., 1976, Cohesion in English. London and New York: Longman.

Halliday M. A. K., 2002, Linguistic Studies of Text and Discourse.London, New York: Continuum.

Holvoet A., 2003, Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai formos bei funkcijos požiūriu. – Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Labutis V., 2002,Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

LKG, 1976 – Lietuvių kalbos gramatika 3, vyr. red. K. Ulvydas, V. Ambrazas, A. Valeckienė. Vilnius: Mokslas.

LKŽ 1976 – Lietuvių kalbos žodynas10, vyr. red. J. Kruopas. Vilnius: Mokslas.

LKŽ 1991 – Lietuvių kalbos žodynas 15, vyr. redaktorius K. Ulvydas. Vilnius: Mokslas.

Martin J. R., 1992, English Text: System and Structure. Philadelphia, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company.

Našlėnaitė-Eberhardt V., 2002, Priežasties ryšiai įvairiose lietuvių sintaksės pakopose. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Piročkinas A., 1969, Priduriamosios konstrukcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje. Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas.

Sirtautas V., Grenda Č., 1988, Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Mokslas.




eISSN 1822- 7805