Tikslo (paskirties) naudininkas su bendratimi: norminimo ypatumai

Laimutė Bučienė

Santrauka


Remiantis kalbininkų taisymais, norminamaisiais darbais šiame straipsnyje1 apžvelgiama tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi konstrukcijų norminimo ir kodifiavimo tradicija, normų raidos ypatumai.

Dėl tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi norminamojo vertinimo lietuvių kalbotyroje yra plačiai diskutuota. Naudininko su bendratimi konstrukcijas, jų vartojimo pobūdį pirmasis yra apibūdinęs Jonas Jablonskis „Linksniuose ir prielinksniuose“ (1928 m.). Ir vėliau šis problemiškas sintaksės reiškinys sulaukė kalbos normintojų dėmesio. Keliamas pagrindinis klausimas: ar galima naudininką su bendratimi vartoti tokiame sakinyje, kuriame nėra daiktavardžio, reiškiančio priemonę tam tikslui pasiekti. Juozas Balčikonis teikė vartoti tik tas naudininko su bendratimi konstrukcijas, kurios sakomos su daiktavardžiais, reiškiančiais priemonę tam tikslui pasiekti. Tokią poziciją palaikė Vytautas Būda ir siūlė šių konstrukcijų taisyklingumą nustatyti transformacijų būdu. Vytauto Ambrazo nuomone, be reikalo siekiama apibrėžti, kada vienas ar kitas daiktavardis gali, o kada negali reikšti įnagio ar priemonės. Iš kalbininkų svarstymų ir taisymų matyti, kad nustatyti tikslo (paskirties) naudininko ir objekto galininko su bendratimi konstrukcijų norminio vartojimo ribas kartais nėra lengva.

Iš esmės sutariama, kad naudininko su bendratimi konstrukcija reiškia tam tikro daikto, kaip bendraties veiksmo atlikėjo ar įrankio, paskirtį, tam tikrais atvejais – bendraties veiksmo vietą ar laiką. Praplėtus J. Balčikonio priemonės supratimą, šiandien sutinkama, kad naudininko vartojimo norma nėra tokia griežta ir kad visų su abstrakčios reikšmės daiktavardžiais pavartotų naudininkų taisyti nereikia („Kalbos patarimai“ 2, S 1, 2003). Daugiausiai sunkumų kyla norint aiškiai apibrėžti, kada vienas ar kitas daiktavardis gali reikšti įnagį ar priemonę (vartojamas naudininkas), o kurie daiktavardžiai negali (vartojamas galininkas).

Taigi nemažos diskusijos, skirtingi vertinimai normos požiūriu rodo, kad naudininko ar galininko su bendratimi taisyklingo vartojimo motyvai ir principai ligi šiol nėra pakankamai aiškūs ir aptariamųjų konstrukcijų norminimo problema neišspręsta.

Esminiai žodžiai: tikslo (paskirties) naudininkas, objekto galininkas, bendratis, daiktavardis.


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805