Konstitucinės teisės vientisinių terminų formaliosios sandaros ypatumai lietuvių ir anglų kalbose

Sigita Rackevičienė, Liudmila Pogožilskaja

Santrauka


Straipsnyje analizuojami ir gretinami lietuvių ir anglų kalbų konstitucinės teisės vientisinių (vienažodžių) terminų formaliosios sandaros modeliai. Terminai surinkti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992) ir dviejų svarbiausių Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės dokumentų, išverstų į šiuolaikinę anglų kalbą, – Didžiosios chartijos (Magna Carta, 1215) ir Reguliavimo akto (Act of Settlement, 1700) – bei šiuo metu galiojančių jų pataisų. Tyrimu siekiama atskleisti, kaip kuriami konstitucinės teisės vienažodžiai terminai Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teisės sistemose, išryškinti lietuviškų ir angliškų terminų sudarymo ypatumus bei svarbiausius dėsningumus, būdingus tiriamų kalbų terminijai. Tyrimas atliktas, remiantis bendraisiais sinchroninės žodžių darybos analizės principais bei aprašomosios-gretinamosios ir kiekybinės analizės principais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kokie formalieji modeliai vyrauja ištirtoje lietuviškoje ir angliškoje medžiagoje bei kokie žodžių darybos būdai dažniausiai pasirenkami, sudarant konstitucinės teisės terminus. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai suteiks idėjų ir naudingos informacijos Lietuvos ir kitų šalių teisės terminijos kūrėjams.

Esminiai žodžiai: teisės terminija, konstitucinė teisė, žodžių daryba, gretinamoji analizė, sinchroninė analizė, formali ir semantinė motyvacija.


Visas tekstas:

PDF (English)


eISSN 1822- 7805