Grafema su pagrindu a: sudėtinių grafemų ir fonemų santykis ankstyvojoje Simono Daukanto leksikografijoje

Birutė Gudelienė

Santrauka


Straipsnyje ištirtas sudėtinių grafemų ir jomis žymimų fonemų santykis ankstyvojoje Simono Daukanto leksikografijoje: tai 1838 metais Sankt Peterburge išleisto Simono Daukanto leidinio Epitome Historiae Sacraelietuviškos antraštės ir Ƶodrodys toie kningelieie essontiu żodiù, taip pat Lenkų–lietuvių kalbų žodynas (yra pora šio žodyno datavimo hipotezių: jis parašytas 1839–1842 m. ar 1846 m.) ir Lietuvių–lotynų kalbų žodynas (sudarytas tarp 1842 ir 1850 m., pildytas po 1851 m.).

Nors visi šie darbai parašyti šiaurės žemaičių kretingiškių šnekta, aptariamosios sudėtinės grafemos žodžio kamiene dažniausiai žymi aukštaitišką fonetiką. Dalis grafemų vartojamos viena reikšme.

Nustatyta, kad ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje sudėtinių grafemų vartojimo dažnumas priklauso nuo žodynėlio pobūdžio (ar jis spausdintas ar rankraštinis). Spausdintame leidinyje sudėtinių grafemų žymiai daugiau. Grafemų dažnumas priklauso ir nuo to, kur vartojamas rašmuo – pirmoje ar antrojoje, labiau sutvarkytoje, darbo dalyje.

Skirtingu metu parašytuose žodynėliuose vartotų grafemų analizė leidžia teigti, kad nuo spausdinto (1838 m.) iki rankraštinių žodynėlių (1846 m. ir 1851m.) grafemų vartosena paprastėja. Taigi jų vartojimą lėmė ekstralingvistiniai veiksniai.

Esminiai žodžiai:grafemos reikšmė,ankstyvoji Daukanto leksikografija,sudėtinė grafema,rašybos inovacijos,ekstralingvistiniai veiksniai.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


[Daukantas S.,] 1838, [Antraščių vertimas,] C[harles] F[rançois]L‘homond. Epitome Historiae Sacrae, Petropilie; VUB RSS: LR 677.

[Daukantas S.,] Ƶodrodys, Charles François L’Homond, Epitome Historiae Sacrae, Petropilie, 1838, 1–42 (atskira puslapių numeracija knygos pabaigoje); LMAB RSS: L–19/146.

Daukantas S., Lenkų–lietuvių kalbų žodyno medžiaga, Cz (czerwcowy) – Z. Saugomas LLTI rankraštyne, šifras SD 13. [Trūksta pirmųjų 24 puslapių].

Daukantas S., [Lietuvių–lotynų kalbų žodynas, A–G (gvildyti)], be datos. Saugomas LLTI rankraštyne, šifras SD 14. [Darbas nebaigtas, didesnė žodyno dalis neišversta iš lotynų kalbos].

Daukantas S., 1842,Abecieļa lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos. Petropilis: K. Krajaus spaustuvė.

Girdenis A., Girdenienė D., 1997, 1759 metų ,,Ziwato“ indeksas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Girdenis A., Pabrėža, J., 1998, Žemaičių rašyba. Vilnius; Šiauliai: Žemaičių kultūros draugijos redakcija.

Grinaveckis V., 1973, Žemaičių tarmių istorija. Vilnius: Mintis.

Jonikas P., 1972, Lietuvių bendrinės kalbos kūrimasis antrojoje XIX amžiaus pusėje. Čikaga: Pedagoginis literatūros institutas.

Karpavičius M., 1794, Kozonius K. Mykoła Karpaviczias, <...>. PADUWTAS WYLNIUW Drukarnie Kunygu Bazylionu.

LKŽe –Lietuvių kalbos žodynas. – www.lkz.lt.

Mylė K. W. [Daukantas S.], 1837,Prasmą łotinû kałbos. Petropilis: K. Hintzės spaustuvė.

Palionis J., Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis.

Silvestraitis M. D., 1993, Medega S. Daukanto bijografijai. – LAIS5: Simonas Daukantas. Vilnius: Viltis.

Subačius G., 1990, Simono Daukanto žodynai. – LAIS 1:Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos. Vilnius: Sietynas, 20–31.

Subačius G.,1998, Žemaičių bendrinės kalbos idėjos. XIX amžiaus pradžia. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Šinkūnas M., 2010, XVI–XVII amžiaus Mažosios Lietuvos raštų akcentografija. Daktaro disertacija (rankraš-tis).Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Zinkevičius Z., 1966, Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.

Zinkevičius Z., 1988, Lietuvių kalbos istorija3. Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas.




eISSN 1822- 7805