Dvi valdžios sampratos: valdžia kaip nuosavybė ir valdžia kaip strategija

Ernestas Jančenkas

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos dvi valdžios sampratos: valdžia kaip nuosavybė ir valdžia kaip strategija. Šios dvi valdžios sampratos yra glaudžiai susijusios su skirtingais istorijoje egzistavusiais režimais – valdžios kaip nuosavybės samprata atitinka ancien régime vyravusius hegemoninius santykius, o valdžios kaip strategijos samprata daug labiau tinka demokratiniams režimams analizuoti. Taip yra dėl to, kad demokratiniuose režimuose, skirtingai nei monarchijoje ar oligarchijoje, neegzistuoja konkretus asmuo, kuriam priklausytų valdžios aparatas. Valdžios aparatas demokratiniame režime tampa įrankiu, kuriuo naudotis gali bemaž visi balsuoti galintys individai. Remdamiesi šiomis įžvalgomis daug geriau galime suvokti valdžios kaip (privačios) nuosavybės ir valdžios kaip strategijos (viešos nuosavybės) skirtumus ir jų implikacijas, kuriuos savo darbuose nagrinėja H. H. Hoppe. Taip pat darbe parodoma, kad liberalistinė klasinio antagonizmo teorija daug geriau atitinka valdžios kaip strategijos sampratą, o socialistinė klasinio antagonizmo teorija, nors ji ir postuluoja valdžios kaip nuosavybės sampratą, implicitiškai vadovaujasi valdžios kaip strategijos samprata.

Esminiai žodžiai: valdžia, nuosavybė, strategija, klasinis antagonizmas, liberalizmas, marksizmas, demokratija.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2014.025


Visas tekstas:

PDF


eISSN 1822- 7805